LT | EN

NAUJIENOS
PROJEKTAI
MENININKAI
GALERIJA XX
INFORMACIJA DAILININKAMS
KONTAKTAI
Šiuo metu galerijoje | Būsimos parodos | Buvę parodos


Autorinė paroda „Žymuo“.
Jolanta Rudokienė


"Ši mano darbų paroda susideda lyg iš dviejų dalių- pagrindinės temos ir nejučia prisigretinusios
minties apie žmogaus vidinius išgyvenimus gyvenant karantino režimu. Savo pagrindinę temą
seniai gludinau mintyse, siekiau ją realizuoti, bet taip jau nutiko, kad kurį laiką gyvename kaip ir
izoliuoti vieni nuo kitų (saugiai) ir ta izoliacija man pasirodė lyg tęsinys mano pirminės minties,
kai turi ir neturi, kai esi pats su savimi ir atrandi savyje daug prieštaravimų ir desperacijos. Abi tos
temos tarsi prieštarauja viena kitai, bet yra glaudžiai susiję, susipynę .
Gyvenu Lietuvoje, esu lietuvė, viena iš nedidelio skaičiaus pasaulio žmonių, kurie vadina save
lietuviais. Nedidelė ta Lietuva ir mažai tų piliečių, kurių dalis pasklidusi po pasaulį. Ar esu patriotė?
Atsakymas būtų „Taip“. Ko gero su metais vis daugiau atrandu savyje to lietuviškumo.
Žymuo-tai tam tikras matas pasirinktoje analizuoti temoje.
Keliaudama po Lietuvą ir vis žavėdamasi savo gimtine, jos tuo nesumeluotu tikrumu, nejučia imu
analizuoti save- kiek manyje yra lietuvės? Mano tėvelis kilęs iš Anykščių rajono Andrioniškio
kaimo, jo tėvas-kaimo šviesuolis, paštininkas, buvo lenkas, o mama lietuvė. Mama yra kilusi iš
Marijampolės rajono Obelynės kaimo, labai žymių šeimų- Gustaičių ir Montvilų palikuonė. Jos
giminėje buvo lietuviai, prancūzai, rusai susimaišę. Mano tėvai susipažino Sibire, tremtyje. Aš
gimiau jau Lietuvoje, Radviliškyje, nes tėvai į Lietuvą grįžo iškart po Stalino mirties, dar
neturėdami reabilitacijos dokumentų ir negalėjo apsigyventi paliktuose namuose. Jie neturėjo to
pasirinkimo. Aš gyvenu Panevėžyje, nes tai mano vyro gimtasis miestas, nes toks buvo mano
pasirinkimas baigus mokslus.
Dabar šiame atvirame pasaulyje bet kuris žmogus gali pasirinkti sau tinkamą gyventi šalį, miestą ar
kaimą. Bet ir išvykę dauguma nenustoja būti lietuviais, nes, atėjus laikui, daugelis atsigręžia į savo
šaknis.
Savo darbais pabandžiau susidėlioti prisiminimus, jausmus ir mintis, analizuojant nustatyti sau tą
lietuviškumo žymenį, kuris man asocijuojasi su mano tėvų gimtaisiais namais, likusiais jų sapnuose,
svajose, pasakojimuose, į kuriuos jie niekada taip ir negrįžo.
Šiuo metu vis dar gyvenam savotiškoj izoliacijoj-lyg ir yra galimybė virtualiam bendravimui, bet
ilgesys tikro gyvenimo ir tikro bendravimo pasidaro labai aštrus ir norisi kuo greičiau grįžti į tikrą
tikrovę, GRĮŽTI NAMO," - teigia autorė.

164703299_3882921058432769_5135917845964448830_n.jpg

164529974_3882920938432781_634868786549456717_n.jpg

164429891_3882920868432788_2205038090329366888_n.jpg

164402494_3882920605099481_6019483201529533245_n.jpg

164337151_3882920208432854_3640469388053733130_n.jpg

164222044_3882920685099473_6693367783815659572_n.jpg

164209951_3882920281766180_2107852210283607873_n.jpg

164068217_3882920771766131_8171960342386133830_n.jpg

164068217_3882920115099530_4172241657059257294_n.jpg

164007803_3882920455099496_3476220544315654000_n.jpg

164001856_3882923665099175_8880242203398749946_n.jpg

163937415_3882921138432761_8561033282178566751_n.jpg

163830574_3882920381766170_4902268404811530839_n.jpg

164526653_3882921245099417_4706817553501995529_n.jpg

164203014_3882921358432739_3340598230973854003_n.jpg

164017309_3882931305098411_6033011996159761050_o.jpg

163922320_3882923538432521_7187852538493151548_n.jpg