Parodos „Vieta“ (aliejinė tapyba ant drobės) pagrindinis tikslas pasitelkus dokumentines ir abstrakčias išraiškos formas: spalvą, potėpį-sudominti, įtraukti ir paskatinti susimąstyti ne tik apie matomus vaizdus, bet ir apie galimybes nieko nesakančiuose, pasikartojančiuose vaizduose įžvelgti daugiau. Vieta – tai menas esamuoju laiku, kai mąstai jausmais, bet jauti protu. Vieta – tai galimybė (tapybinėmis priemonėmis) reikštis visa apimančiai kompleksinei patirčiai. Vieta – tai ne konkretus žemės lopinėlis, bet būsena, kurią autorius siekia išreikšti per daugiasluoksnius spalvinius potėpius, per drobės faktūros ir dažo sąlytį, per laisvai nubėgančią spalvą. Vieta – tai, kur tu esi, kur buvai, kur galbūt kada nors būsi. Vieta – tai galimybė žmogiškąją būtį reflektuoti ne žodinėmis sąvokomis, o intuicija, vedžiojančia teptuką. Vieta – tai ir dvasinė kuriančio žmogaus lokacija ir jo kūrinys kartu.