LDS Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“ (Laisvės a. 7) lapkričio 09 – gruodžio 01 dienomis (antradieniais – penktadieniais, 12 – 18 val.) vyks Valdo Pukevičiaus keramikos paroda „Tête-à-tête“.

 

Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė apžvelgdama menininko kūrybą  teigia: „Naujausiuose darbuose, eksponuojamuose šioje parodoje, Valdas Pukevičius koncentruojasi į emociją, kasdienį emocijų bei minčių kismą, santykį su kasdieniu, bet nuolat kintančiu pasauliu, aplinka, santykiu tiek su savo jausmų įvairiapusiška amplitude, tiek ir su emocijomis, kurias teikia “išoriniai” veiksniai, susitikimai bei kiti potyriai. Visa tai menininkas siekia perteikti improvizuodamas bei eksperimentuodamas, tiek su tekstūromis, faktūromis, tiek su spalvomis.

Savo improvizacijų pagrindui Valdas naudoją didelio formato lėkštę, papildyta simboliškomis iškilių “akių burbulų” žymėmis. Tai tarsi koks “trafaretas”, tik pradinė formų užuomina, kuriai buvo lemta tapti įvairiapusiškų spalvų, emocijų, asociacijų, eksperimentų kupinos kolekcijos išeities tašku. Galima tai palyginti su pirminėmis emocijų ženkliukų formomis (pvz. “smile”), kurios dabar jau virtualiose bendruomenėse tapo ištisomis emodzi kolekcijomis ir katalogais. Tête-à-tête su kasdienėm emocijom, sutiktais žmonėmis – toks pagrindinis šios Valdo kolekcijos credo.

Eksponuojama apie šešiasdešimt dekoruotų lėkščių, planuose yra sukurti jų net šimtą. Kaip minėjo pats Valdas, kad šis skaičius (šešiasdešimt) visai neatsitiktinis, o skirtas jo tėvų šešiasdešimtmečiui, tokia dedikacija yra tikrai labai jautri, liudijanti menininko tikrą ir jautrų santykį su savo tėvais.

Ši paroda yra puikus liudijimas, kad kartais priverstinė saviizoliacija (kalbama apie karantininius laikotarpius) gali būti ir itin paranki kūrėjui. Valdas Pukevičius šiuo laikotarpiu itin susikoncentravo ties naujomis idėjomis bei darbais, kasdien dirbo, kūrė, improvizavo, užsiėmė kaip pats sakė “akla tapyba glazūromis”, štai, dabar ir matome tokį gausų bei intriguojantį rezultatą.

Daug eksperimentuodamas su glazūromis, jų spalvomis, tekstūromis, stiklo glazūromis Valdas išgavo nesuskaičiuojamą kiekį vizualių emocijų, kur paviršiai gali priminti tiek akvarelę, tiek vitražą, tiek ekspresyvios tapybos fragmentą. Nevengiama ir kitų, paviršiaus estetiką kuriamų elementų, aukso, bronzos glazūros, liustro, o ir tų pačių dekolių, papildančių vieno ar kito darbo emocijas, simboliką bei pasakojamas istorijas.

Taigi, Valdas Pukevičius, kad ir sunkiais visiems laikotarpiais nelaukė įkvėpimo “žiūrėdamas į debesis” (nebent tokia būtų būsimo kūrinio idėja), o kasdien uoliai darbavosi, liejo savo emocijas molio paviršiuose, kurios išdegtos sužibėjo, sužaižaravo ir stebina mus įvairuojančių ženklų ir jausenų kalba“.